Asmenybės ir karjeros testo metodologija
Pažintinių gebėjimų užduočių rinkinys
Sukurtas remiantis kognityvinės psichologijos mokslo žiniomis. Individualių gebėjimų skirtumų tyrinėjimas yra svarbi šio mokslo dalis. Žmogaus intelektą galima apibūdinti tiek vienu bendrųjų gebėjimų matu, tiek šį bendrųjų gebėjimų matą padalinti į atskiras sritis – vadinamuosius pažintinius gebėjimus. Spotiself teste ir yra remiamasi tokiu intelektinių gebėjimų struktūros supratimu, todėl apskaičiuojami tiek bendrieji gebėjimai, tiek atminties, pažintinio greičio, verbalinio bei neverbalinio mąstymo aspektai. Pažintinių gebėjimų užduočių rinkinio patikimumas ir validumas grindžiamas ne tik teoriškai, bet ir praktiniais skaičiavimais. Atlikus didelį bandomąjį tyrimą nustatyta, jog užduotys yra patikimos – tai reiškia, jog testas atskleidžia ne atsitiktinį, o būtent tiriamajam asmeniui būdingą įvertį. Taip pat nustatyta, jog užduotys tarpusavyje yra susijusios teoriškai numatomomis kryptimis bei stiprumu, taigi testas yra validus. Be to, šio testo rezultatai glaudžiai susiję su mokinių mokykliniais pasiekimais. Visa tai apibendrinant, testas atspindi tikruosius asmens gebėjimus.
Asmenybės bruožų klausimynas
Buvo sukurtas remiantis šiuo metu populiariausia ir labiausiai moksliškai pagrįsta asmenybės teorija – Didžiojo penketo arba Penkių faktorių teorija. Ši teorija, daugiausia palaikymo sulaukusi XX a. pabaigoje, teigia, kad žmogaus asmenybę galime aprašyti penkiais didžiausiais bruožais – ekstravertiškumu (siejasi su bendravimo poreikiu, energingumu ir pan.), emociniu stabilumu (siejasi su neigiamų emocijų patyrimo dažnumu, gebėjimu dorotis su stresu), atvirumu patirčiai (siejasi su smalsumu, naujovių pomėgiu), sutarumu (siejasi su altruizmu, pagalba kitiems ir pan.) bei sąmoningumu (siejasi su tikslų kėlimu, planavimu ir pan.). Testo klausimai buvo sukurti ir atrinkti taip, kad atspindėtų šiuos penkis bruožus. Pagrindinio tyrimo metu, naudojant specialią matematinę techniką – faktorių analizę – patvirtinta, kad klausimai iš tikro sudaro penkis bruožus, taigi, taip buvo patvirtintas testo validumas. Taip pat, šis tyrimas pateikė įrodymų, kad asmenybės bruožų klausimynas yra ir patikimas.
Profesinių interesų klausimynas
Buvo sukurtas, nagrinėjant šiuo metu darbo rinkoje egzistuojančias profesijas bei universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose esančias specialybes. Klausimai buvo parinkti taip, kad jie atspindėtų ne tik pomėgius, susidomėjimą skirtingomis profesijomis bet ir joms reikalingus gebėjimus. Būtent tokia klausimyno konstrukcija leidžia giliau pažinti savo profesinius gebėjimus. Atlikus tyrimą ir pritaikius jau minėtą faktorių analizę, pavyko išskirti septynis profesinių interesų tipus. Šie tipai iš esmės atitinka klasikinę J. Holland profesinių interesų teoriją, tačiau geriau atspindi šiandienos profesijų pasaulio realijas – liko neišskirtas su klerkų profesijomis siejamas normatyvinis tipas, tuo tarpu su pagalba žmonėms susijęs socialinis tipas buvo padalintas į atskirus tipus, susijusius su medicinos ir socialinėmis profesijomis.
Sukurta bendradarbiaujant su mokslininkais
Dr. Antanas Kairys
Psichologijos docentas, VU
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorius, tiriantis viso gyvenimo karjeros raidą, asmenybės bruožus ir socialinį asmens funkcionavimą. Antanas Kairys kuria ir adaptuoja asmenybės, karjeros, gerovės ir kitus testus (NEO PI-R, NEO - FFI, LPGS ir kt.). Daugelio mokslinių straipsnių, knygų, tarptautinių ir nacionalinių konferencijų pranešimų autorius ir bendraautorius. Aktyviai teikia rekomendacijas socialinės ir švietimo politikos formavimui, viešina psichologijos mokslo pasiekimus žiniasklaidoje.
Dr. Vytautas Jurkuvėnas
Psichologijos docentas, VU
Vilniaus universiteto psichologijos docentas, tyrinėjantis žmogaus pažintinių funkcijų (pvz., atminties, dėmesio, vykdomųjų funkcijų) vertinimą ir jų ryšius su psichologiniais bei sveikatos veiksniais. Jo darbai apima psichologinių testų kūrimą ir adaptavimą, psichometrinių savybių vertinimą, standartizavimą bei normų rengimą, taip pat kompiuterizuotų užduočių (pvz., PEBL ir kitų testavimo platformų) taikymą tyrimuose ir praktikoje. Aktyviai publikuoja mokslinius straipsnius, dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose, prisideda prie studentų mokymo ir mokslinio darbo priežiūros.
Dr. Ieva Urbanavičiūtė
Psichologijos docentė, VU
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, besispecializuojanti darbo ir karjeros psichologijos srityse, taip pat – asocijuota Lozanos universiteto Karjeros psichologijos ir profesinio orientavimo tyrimų centro narė. Jos mokslinių interesų sritys apima psichosocialinių darbo sąlygų kokybės gerinimą, streso valdymą ir jaunimo bei suaugusiųjų karjeros raidos ypatumus. Ji dalyvauja įvairiuose nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslinių tyrimų projektuose, dėsto tyrimų metodologijos, karjeros raidos ir organizacinės psichologijos kursus, yra daugelio mokslinių publikacijų bendraautorė.
Ugdymo karjerai veiklų pagrindimas
Mokymasis per patirtį ir prasmės kūrimą
Ugdomosios veiklos konstruotos remiantis nuostata, kad mokinys karjeros temas ir su jomis susijusias gyvenimo situacijas turi tirti nuodugniai: kelti probleminius klausimus, rinkti ir vertinti informaciją, išbandyti alternatyvas, patirti pasekmes saugioje mokymosi aplinkoje ir reflektuoti savo pasirinkimų prasmę. Tokia patyriminė-konstruktyvistinė prieiga siejasi su klasikine ugdymo filosofija, akcentuojančia mokymąsi per patirtį ir aktyvų prasmės kūrimą bei nuodugnaus mokymosi filosofija, pabrėžiančia mokymo(si) turinio ir kasdieninio gyvenimo sinergiją. Šaltiniai: Dewey (1938); Fullan & Langworthy (2014); Egan (2014); Pollard (2006).
Motyvacija ir įsitraukimas
Veiklose sąmoningai kuriamos sąlygos mokinio autonomijai, kompetencijos patyrimui ir ryšiui, nes šie veiksniai stiprina vidinę motyvaciją, mokymosi malonumą, įsitraukimą ir atsakomybę už savo mokymąsi. Šaltiniai: Ryan & Deci (2017).
Kompetencijomis grįstas ugdymas
Ugdomųjų veiklų turinys ir laukiami rezultatai grindžiami kompetencijomis grįstu ugdymu ir atnaujintu bendrojo ugdymo turiniu: kiekviena veikla numato, kaip mokinys demonstruos pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, socialinės-emocinės, kultūrinės ir skaitmeninės kompetencijų augimą, derinant žinias, gebėjimus ir nuostatas. Tai dera ir su tarptautinėmis kompetencijų kryptimis, pabrėžiančiomis mokinio veiklumą ir gebėjimą veikti kintančiame pasaulyje. Šaltiniai: OECD (2019).
Kritinis mąstymas ir refleksija
Kompetencijomis grįstas ugdymas karjerai realizuojamas pasitelkiant kritinio mąstymo schemą: įtraukimas (sužadinimas) → prasmės suvokimas → refleksija. Ši struktūra padeda mokiniui argumentuoti savo sprendimus, analizuoti prieštaravimus, identifikuoti prielaidas ir stebėti bei tikrinti savo paties mąstymą (metakognicija).
Šiuolaikiniai karjeros vystymo modeliai
Ugdymo karjerai turinys grindžiamas šiuolaikiniais karjeros vystymo modeliais: karjeros konstravimu ir tapatumo kūrimu, socialine-kognityvine prieiga (saviveiksmingumas, tikslai, konteksto veiksniai) ir planuotų atsitiktinumų logika, kuri padeda mokiniui mokytis iš realių galimybių ir netikėtų patirčių. Tai reiškiasi per savęs ir aplinkos pažinimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, „aš“ kūrimą, minčių ir jausmų raišką bei veikimą autentiškose situacijose. Šaltiniai: Savickas (2019); Lent & Brown (2019); Krumboltz (2009).
Technologijos kaip priemonė: tyrimui, bendrakūrai ir įrodymams kaupti
Technologijos naudojamos ne kaip forma, o kaip priemonė tyrimui, bendrakūrai, grįžtamajam ryšiui ir mokinio pasiekimų įrodymams kaupti (kompetencijų portfelis). Tai atliepia technologijų integravimo logiką, kai technologija nuosekliai derinama su pedagogika ir ugdymo turiniu. Šaltiniai: Mishra & Koehler (2006).
Sukurta bendradarbiaujant su mokslininkais
Dr. Asta Railienė
Edukologijos profesorė, MRU
Edukologė ir tyrėja, dirbanti ugdymo karjerai, kritinio mąstymo ugdymo, švietimo pagalbos bei mokytojų rengimo srityse. Atlieka tyrimus apie švietimo pagalbą mokyklos bendruomenėje, ugdymą karjerai, kritinio mąstymo ugdymo praktikas ir pedagogų rengimo iššūkius. Yra ugdymo karjerai ekspertė, mokslinių publikacijų, metodinių priemonių ir kvalifikacijos tobulinimo programų autorė. Konsultuoja mokyklų bendruomenes karjeros paslaugų mokiniams teikimo klausimais, prisideda prie švietimo pagalbos ir karjeros specialistų kvalifikacijos tobulinimo.
Dr. Daiva Penkauskienė
MRU docentė, ŠDC direktorė
Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė, edukologė, Mykolo Romerio universiteto docentė. Ekspertizės sritys - didaktika, kritinio mąstymo ugdymas, mokytojų rengimas ir profesinis tobulinimas. Atlieka tyrimus apie kritinio mąstymo ugdymą, inovatyvius mokymo(si) būdus. Yra kritinio mąstymo ugdymo ekspertė, mokslinių publikacijų, metodinių priemonių ir kvalifikacijos tobulinimo programų autorė. Konsultuoja mokyklų bendruomenes kritinio mąstymo ugdymo, didaktikos klausimais, prisideda prie švietimo pagalbos ir karjeros specialistų kvalifikacijos tobulinimo. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) Valdybos narė.
